Gyvenimas – Lietuvoje, pinigai vaikams – iš Europos

Legaliai ES dirbantys žmonės atranda darbą suteikusių valstybių dosnumą

Kosičės (Slovakija) gimdymo namuose jau ketverius metus vyksta eksperimentas, kurio metu naujagimiams duodama klausyti muzikos. Rezultatai rodo, kad toks muzikinis „lavinimas“ pasiteisino ir mažyliai jaučiasi puikiai, jie yra ramesni. Pastebėta, kad naujagimiams labiausiai patinka W. A. Mozarto ir A. Vivaldi kūriniai.

Tikriausiai kiekvienas pažįstame bent vieną šeimą, kurios galva dirba atsivėrusioje Europos Sąjungoje ir siunčia pinigus Lietuvoje likusiai žmonai ir vaikams. Tokios šeimos piniginę gali smarkiai pastorinti ir darbą suteikusios turtingos valstybės vyriausybė. Legaliai ES teritorijoje dirbantis žmogus gali pasirinkti, kuri valstybė – tėvynė ar darbą suteikusioji – mokės išmokas jo namie likusiems vaikams auginti. Pasirinkti, tiesą sakant, nėra keblu: mėnesinė išmoka vienam vaikui auginti Lietuvoje tesiekia 50 Lt ir mokama ji tik vaikams iki 9 metų. ES senbuvės vaikus auginti padeda iki pat 18 metų ir jiems išlaikyti skiria gerokai didesnes sumas – Airijoje mėnesinė pašalpa vaikui siekia 490 Lt, Didžiojoje Britanijoje – 400 Lt, Vokietijoje – 540 Lt.

Padėtis nauja visiems

Nors Airija, Didžioji Britanija, Švedija savo darbo rinkas atvėrė jau beveik prieš trejus metus, žinia apie galimybę naudotis didelėmis tų valstybių išmokomis vaikų auginimui pasklido tik praėjusiais metais. Suprantama, minias svetimšalių darbininkų priglaudusios šalys neskubėjo trimituoti galinčios paremti dar ir namie likusias jų šeimynas. Pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai vien lenkų vaikų išlaikymas dabar per mėnesį atsieina per 18 mln. Lt ir šis skaičius tik augs.

Lenkų emigrantų lengvesne integracija Didžiojoje Britanijoje besirūpinanti visuomeninė organizacija „Barka“ informavo „Versus“, kad dabar britiškomis pašalpomis naudojasi apie 50 000 ten dirbančių lenkų, o iš viso jų britų salose legaliai darbuojasi per 300 000. Skaičiuojama, kad legaliai Didžiojoje Britanijoje dirba apie 55 000 lietuvių.

Tokia padėtis nauja visiems – tiek ES šalių vyriausybėms, tiek darbdaviams, tiek patiems darbuotojams. Iki ES nepasipildė naujomis, neturtingomis narėmis, socialinių pašalpų lygmuo visose jos narėse buvo panašus, todėl, nors ir puikiai veikė laisvos darbo migracijos principas, nebuvo masinio susidomėjimo darbą suteikusios valstybės socialiniu dosnumu. Jis natūraliai atsirado tik tada, kai senąją Europą užplūdo legaliai čia galintys dirbti rytų europiečiai, kurių tėvynėse vyriausybės parama šeimai dažnai tėra simbolinė.

Geroji žinia tarp darbo emigrantų prieš daugiau nei metus pradėjo plisti „bevieliu telefonu“. Lenkijos žiniasklaidos teigimu, pirmąja kregžde tapo grupė Airijoje įdarbintų lenkų, kuriems pasisekė dirbti pas smalsų darbdavį, nepatingėjusį pasiaiškinti, ar kertinis ES principas – laisvas judėjimas, taip pat ir darbo rinkoje – leidžia laisvai pasirinkti ir pašalpą sėsliai gyvenantiems šeimos nariams mokėsiančią valstybę. Pasirodė, kad leidžia – net jeigu namie likusi žmona dirba, tarkime, Lietuvoje ar Lenkijoje, legaliai ES teritorijoje dirbančio žmogaus šeima turi teisę kreiptis dėl „vaiko pinigų“ į didesnę pašalpą mokančią valstybę.

„Emigravusių“ pašalpų nesuskaičiuoja

Netrukus raginimai pasinaudoti darbą suteikusių šalių pašalpomis savo vaikams pasirodė lenkų emigrantų žiniasklaidoje, naujiena pasiekė ir Lenkijos spaudą. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Pavyzdžiui, „Versus“ kalbinta vieno iš kelių šimtų Lenkijoje veikiančių socialinės rūpybos skyrių Poznanėje vadovė Danuta Sliwinska teigė, kad per visus 2005 metus „vaiko pinigus“ ne iš Lenkijos, bet iš kitų ES šalių pageidavo gauti keli šimtai jos įstaigai priklausančio rajono šeimų, o per 2006 metus tokių šeimų buvo beveik trys tūkstančiai.

„Dar prieš metus Europoje pinigus už vaikus gaudavo keliasdešimt mūsų rajono šeimų, o praėjusių metų pabaigoje kasdien išsiųsdavome po 300 raštų, patvirtinančių, kad žmonės negauna pašalpų Lenkijoje“, – „Versus“ palygino socialinės rūpybos skyriuje Podkarpačėje dirbanti Barbara Bąba.

Tačiau Lenkijos darbo ir socialinės apsaugos ministerija dar nėra suskaičiavusi, kiek jos piliečių pasinaudojo teise auginti vaikus už solidžias europietiškas pašalpas. Tokios statistikos neturi ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priežastis paprasta – apie tokią savo piliečių valią valstybės institucijos pirmosios sužino tik tada, kai jie parašo pareiškimus ir atsisako pašalpų tėvynėje. Tačiau dažnai ES dirbančio lietuvio ar lenko šeimai to daryti nė nereikia – Lietuvoje, kaip minėta, pašalpos vaikų auginimui mokamos tik iki jiems sueis 9-eri, Lenkijoje maždaug 43 Lt dydžio parama vaikams iki 5 metų skiriama tik tuo atveju, jeigu šeimos pajamos yra itin mažos.

Dar vienas būdas suskaičiuoti į kitų šalių socialinę paramą nusitaikiusius savo piliečius – registruoti iš svetur atsiųstus tenykščių socialinių tarnybų prašymus patvirtinti, kad pašalpos savo šeimai prašantis asmuo jos negauna savo šalyje. Tačiau nei Lietuvoje, nei Lenkijoje atsakingos ministerijos tokios statistikos apie praėjusius trejus metus nuo šalių narystės ES „Versus“ pateikti negalėjo – pirmąją apytikrę „vaiko pinigų“ emigravimo statistiką socialinės rūpybos valdininkai planuoja turėti tik šių metų viduryje.

„Eurostat“ duomenimis, iš viso nuo 1990 metų svetur išvyko gyventi apie 1 mln. Lenkijos piliečių ir apie 400 000 Lietuvos piliečių. Pagrindinės šalys, į kurias emigruoja lietuviai ir lenkai – Didžioji Britanija, Airija, Vokietija, Ispanija, Švedija.

Nesudėtinga biurokratinė procedūra

Svetur dirbančio, svetimos valstybės vyriausybės pinigais namie likusią šeimą nusprendusio paremti ES piliečio laukia nesudėtinga biurokratinė procedūra.

Tiesa, daugelyje ES valstybių visateisė socialinė apsauga darbuotojams priklauso tik tada, jeigu jie yra išdirbę toje šalyje mažiausiai pusę metų. Suėjus šiam terminui, darbdavys arba pats darbuotojas turi įteikti specialias visoje ES galiojančias ir visose socialinės pagalbos institucijose nemokamai dalijamas formas E 401 (pažyma apie šeimos sudėtį) ir E 411 (prašymas skirti pašalpą) jam pagal įdarbinimo vietą priklausančiam socialinės rūpybos skyriui. Šis prieš tai pasitikrinęs pareiškėjo tėvynėje, ar ten gyvenanti jo šeima iš tiesų augina vaikus ir ar jie ten gauna valstybės paramą, skiria išmoką vaikams.

Jeigu pareiškėjo vaikai gauna paramą namie, jų išlaikymui kitos ES valstybės skirta išmoka bus mažesnė ta suma, kuri mokama namie. Pavyzdžiui, Lietuvos pilietis legaliai dirba Airijoje, o namie likusi jo žmona augina du vaikus – darželinuką ir vyresniųjų klasių moksleivį. Dabar tokia šeima kas mėnesį gauna 50 Lt Lietuvos skiriamą išmoką vaikui iki 9-erių auginti. Pasinaudojusi vyro darbo šalies galimybėmis, ji gali praturtėti dar 930 Lt (dvi airių vyriausybės skiriamos išmokos vaikams iki 18 metų auginti po 490 Lt atėmus Lietuvos skiriamus 50).

Dar didesnės paramos gali sulaukti tie, kurie namie palieka naujagimius. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybės parama nedirbančių motinų vaikams iki 1 metų auginti yra apie 1050 Lt per mėnesį, Lietuvoje ji tėra 93,75 Lt per mėnesį.

Vyriausybės išmokos vaikui auginti per mėnesį ES šalyse (Lt)

Šaltinis: „Eurostat“, „Versus“