Ūkio bankas + „Šiaulių bankas“ =

Šiais metais Lietuvos finansų rinka kunkuliavo esminiais įvykiais ir naujienomis, kurios buvo susiję su „Snoro“ bankrotu, pertvarkomis Ūkio banke, griežtesnėmis prievolėms greitųjų kreditų bendrovėms bei kredito unijoms. Vis dėlto, vienas iš įdomiausių manevrų šiame sektoriuje dar gali įvykti – tai Ūkio banko ir „Šiaulių banko“ sujungimas. Ties šiuo planu, eVersus duomenimis, jau kuris laikas dirba Lietuvos bankas, tačiau neaišku, ar šis procesas prasidės dar šiais metais.

Sujungus Ūkio banką ir „Šiaulių banką“, būtų sukurtas pakankamai rimtas konkurentas skandinavų bankams, todėl visi eVersus kalbinti finansų analitikai pasisako už tokią sąjungą ir avansu tai vadina „sveiku sandoriu“. Lietuvos bankas šiuo klausimu visiškai nesileidžia į kalbas, tačiau eVersus šaltiniai teigia, kad šio sudėtingo plano – sujungti du bankus, kurie rinkoje kartais dar vadinami kišeninių pažinčių bankais, autorystė priklauso būtent Lietuvos bankui. Jis pagrindinį vaidmenį šiame procese yra patikėjęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB), kuris nuo 2005 metų yra didžiausias „Šiaulių banko“ akcininkas. Neoficialiai buvo teigiama, kad dviejų bankų jungtuvės turėtų būti pradėtos dar iki 2012 metų pabaigos. Ar ši data reali, paaiškės labai greitai, nes šių metų yra telikę 6 darbo dienos. Be to, galima laukti dar likusių kelių penktadienių, nes būtent šią savaitės dieną šiais metais buvo paskelbti svarbiausi finansų sektoriaus sprendimai.  

 

Latvijoje – jau padarė

 

Apie tai, kad Ūkio banke vyksta esminės permainos, galima buvo suprasti jau spalio pabaigoje, kai žingsnis po žingsnio buvo pakeista banko vadovybė, o banko vairas patikėtas nuo 1998 metų čia dirbančiam Arnui Žaliui. Nuo tada finansų rinkoje diplomatiškai kalbama, kad tai yra „Lietuvos banko atidžiai prižiūrimas bankas“. Kol kas Lietuvos bankui sėkmingai sekasi įgyvendinti savo sumanymus, nes Ūkio bankui pavyko išlaikyti žmonių pasitikėjimą, todėl niekas neabejoja, kad pertvarkos bus vykdomos iki pergalingos pabaigos – arba Ūkio bankas bus kam nors parduotas, arba su kuo nors sujungtas. Vis dėlto pirmasis variantas yra mažiau tikėtinas dėl labai paprastų priežasčių: bankai investuotojus šiuo metu nelabai domina, o esantys Baltijos šalyse – dar mažiau. Tai puikiai įrodo ir Latvijos valstybės bei ERPB valdomo banko „Citadele“ pardavimas, kuris buvo atidėtas 2013 metams. Kita vertus, jeigu bankas būtų parduodamas, tai be kainos, vienas iš svarbiausių klausimų būtų – kam parduoti ir ar toks pirkėjas įtiktų Lietuvos bankui. Finansų analitikai tvirtina, kad ES šalių bankai vargu ar susidomėtų, o pirkėjams iš Rytų labiausiai rūpi banko veiklos licencija. Taigi vėl iškiltų klausimas, ar jie sugebėtų įveikti Lietuvos banko filtrą. Pavyzdžiui, eVersus žiniomis, prieš kurį laiką galimybėmis dirbti Lietuvos bankiniame sektoriume aktyviai domėjosi Ukrainos bankininkai, bet kol kas jie ne daug ką pešė.

eVersus pašnekovai primena ir tai, kad iš bankrutavusio „Snoro“ parduodamo turto kol kas parduoti tik vadinamieji snoriukai, o juos nupirko „Lietuvos paštas“. Jis atlieka kai kurias finansines operacijas ir turi ambicijų jas tobulinti, tačiau mažai tikėtina, kad jis galėtų tapti ir Ūkio banko pirkėju, nes iki tikros bankinės veiklos „Lietuvos paštui“ dar toli.