„Visa“ atsivers investuotojams

Šis žingsnis, kurį spalio viduryje paskelbė San Franciske įsikūrusi „Visa“, didžiausia pasaulyje plataus vartojimo kreditinių kortelių mokėjimo sistemos operatorė, yra atsakas į jos konkurentės „MasterCard“ jau anksčiau priimtą sprendimą tapti atvirąja akcine bendrove. Po pirminio viešojo akcijų pardavimo antrąją vietą užimančios kortelių leidėjos „MasterCard“ akcijos biržoje iškart pabrango. Jų kainos augimas buvo toks staigus, kad kai kurie analitikai jas jau laiko pervertintomis. Nors spalį jų kaina Niujorko vertybinių popierių biržoje kiek nukrito nuo visų laikų aukštumų – 75,85 USD, tačiau jos išliko brangios ir spalio viduryje kainavo apie 70 USD, kai viešo pasiūlymo metu šių metų gegužę akcijas buvo galima įsigyti po 39,50 USD.

„Visa“, bankams priklausanti asociacija, iš pradžių teigė neseksianti „MasterCard“ pavyzdžiu ir stengėsi į savo valdybą priimti daugiau nepriklausomų direktorių bei keisti savo veiklos taisykles. Įmonės pranešime nenurodoma, kodėl ji pakeitė savo požiūrį.

„Tai puikus metas „Visa“ istorijoje tokiam pokyčiui – mes ir toliau esame lyderiai mokėjimų industrijoje, mūsų augimo ir naujų rinkų strategijos sėkmingai veikia, o augimo potencialas globalioje mokėjimų industrijoje – milžiniškas, – pranešime tikino Williamas I. Campbellas, „Visa International“ valdybos pirmininkas. – Mes tikimės, kad naujoji struktūra paspartins „Visa“ augimą ir įgalins mus geriau aptarnauti finansų institucijas ir prekybininkus.“

Šiuo metu „Visa“ yra uždaros narystės bendrovė, bendrai valdoma daugiau nei 20 000 finansų institucijų visame pasaulyje.

Nauja organizacijos struktūra

Pirmiausia sujungus „Visa Canada“, „Visa USA“ ir „Visa International“, apimančias Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionus bei Centrinę ir Rytų Europą, Vidurinius Rytus ir Afriką, bus įkurta nauja bendrovė, pavadinta „Visa Inc.“.

„Visa Europe“ išliks narystės asociacija, priklausanti Europos bankams nariams ir valdoma jų, bei taps „Visa Inc.“ licencijos turėtoja. „Visa“ minėjo, kad po pertvarkos pagerės organizacijos našumas, bus patenkinti tam tikri teisiniai reikalavimai, keliami kai kuriose rinkose, ir palengvės kapitalo prieinamumas.

Pranešime nebuvo informacijos apie juridinius klausimus, bet keletas stambių prekybininkų ir mažmeninės prekybos asociacijų yra pateikę ieškinius prieš „Visa USA“ ir „MasterCard“ dėl mokesčių, kuriuos jie taiko už kreditinių kortelių operacijų apdorojimą, teigdamos, kad kortelių bendrovės yra slapta susitarusios neįleisti konkurentų ir nustato per didelius mokesčius.

„Visa“ tikino, kad baigus reorganizaciją, bus pradėtas pirminio viešo akcijų siūlymo procesas, o akcijos bus įtrauktos į vienos iš pagrindinių vertybinių popierių biržų sąrašus. Tikimasi, kad viešai bus parduota didžioji dalis reorganizuotos bendrovės akcijų.

Pasak per konferencinį pokalbį su žurnalistais kalbėjusio „Visa“ reorganizacijos komiteto vadovo Peterio Hawkinso, akcijos gali būti pasiūlytos per 12–18 mėnesių.

Adamas B. Frischas, „UBS Investment Research“ analitikas, tyrimo komentare teigė, kad toks „Visa“ žingsnis „nebuvo nelauktas, atsižvelgiant į „MasterCard“ akcijų viešąjį siūlymą ir tų akcijų rodiklius“.

Jis sakė, kad kaip atviroji bendrovė „Visa“ galėtų įžengti į tokias naujas ir papildomas sritis kaip pinigų perlaidos, sveikatos apsauga ir mobilieji mokėjimai.

„Standard & Poor’s Rating Services“ pranešė, kad peržiūrės iki šiol galiojusius „Visa International“ ilgalaikį „A“ ir trumpalaikį „A-1“ reitingą, o „Moody’s Investors Service“ ilgalaikio įsiskolinimo reitingo „A1“ ir trumpalaikio retingo „P1“ perspektyvas – iš stabilių į neigiamas.

„Mes spėjame, kad tapdama viešai kotiruojama pelno siekiančia bendrove, „Visa“, ko gero, nutrauks savo narių specialiųjų vertinimų teisę, – pranešime teigė „Standard & Poor’s“ kreditų analitikas Danielis Koelschas. – Tai buvo esminis veiksnys mūsų anksčiau atliktuose „Visa“ vertinimuose“.

Ekspertai taip pat pareiškė susirūpinimą tuo, kaip naujasis subjektas perims „Visa USA“ įsipareigojimus šiuo metu vykstančiuose bylinėjimuose.

Pasak „Visa“, „Visa International“ valdyba ir šešios regioninės valdybos vieningai patvirtino planus, kurie dabar yra pateikti tvirtinti „Visa“ nariams ir reglamentuojančioms institucijoms.

„Visa Europe“ taps smulkia akcininke globalioje bendrovėje „Visa Inc.“, o pastaroji turės nedidelę dalį „Visa Europe“. Po reorganizacijos „Visa Inc.“ valdybos daugumą sudarys nepriklausomi direktoriai. Nepriklausomų direktorių ir „Visa Inc.“ generalinio direktoriaus paieškos jau vyksta.

Pasaulyje yra daugiau nei 1,4 mlrd. „Visa“ mokėjimo kortelių, o „Visa“ produktais vykdomų pardavimų apimtis šiuo metu sudaro daugiau nei 4 trln. USD. „Visa“ kortelė priimama daugiau nei 24 mln. vietų visame pasaulyje, įskaitant vieną milijoną bankomatų.

„MasterCard“, kurios pagrindinė buveinė yra Niujorke, turi apie 750 mln. kortelių visame pasaulyje, o jomis vykdomų atsiskaitymų apimtis 2005 metais sudarė 1,7 trln. USD.

Kreditinė kortelė - nepakeičiama kultūros dalis

Naujausiame JAV Kongreso specialistų atliktame tyrime nustatyta, kad pastaruoju metu mokesčiai už pavėluotą pinigų įmokėjimą į kortelių sąskaitas išaugo, bet kortelių leidėjai nepasistengė paaiškinti savo mokesčių ir vartotojams taikomų baudų politikos.

Spalio viduryje pateiktoje JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (VAB) ataskaitoje apibūdinami 28 populiarių mokėjimo kortelių mokesčiai, palūkanų normos ir informacijos skelbimo praktika. Nustatyta, kad vidutiniškai mokestis už pavėluotus mokėjimus sudaro 34 USD, palyginti su 13 USD 1995 metais, o kai kurie kortelių leidėjai taiko daugiau nei 30% palūkanų normas vartotojams, kurie pinigus įneša pavėluotai arba viršija kredito limitą.

„Milijonai amerikiečių kreditinėmis kortelėmis apmoka savo sąskaitas ir perka tokias būtiniausias prekes kaip maisto produktai arba degalai. Nesąžininga arba paini kreditinių kortelių naudojimo praktika išnaudoja dirbančias šeimas, – teigia ekspertai. – Ši ataskaita parodo, kad reikia atkreipti dėmesį į per didelius kreditinių kortelių mokesčius, nesąžiningą palūkanų normą ir neadekvačią informacijos skleidimo praktiką, kurią reikia sustabdyti.“

Įvairios mokėjimo kortelės tapo visuotine ir nepakeičiama kultūros dalimi – amerikiečių piniginėse yra apie 690 milijonų kortelių ir 2005 metais jomis buvo atsiskaityta už pirkinius, kainavusius daugiau nei 1,8 trln. USD. Vartotojų grupės neretai kritikuodavo kreditinių kortelių mokesčius kaip pernelyg didelius. Bet bankininkystės pramonė laikosi nuomonės, kad kortelės naudojimo išlaidos skiriasi priklausomai nuo sąskaitos turėtojo rizikos.

„Kainodara keitėsi augant konkurencijai, – sakė Edwardas Yinglingas, Amerikos bankininkų asociacijos prezidentas ir generalinis direktorius. – Kainodara tapo subtilesnė.“

Kalbėdamas apie kreditinių kortelių bendrovių informacijos teikimą vartotojams, Yinglingas pripažino, kad „informacijos sklaida neveikia tinkamai, ją reikia taisyti“.

Tyrime nustatyta, kad beveik pusė aktyvių kreditinių kortelių turėtojų 2005 metais mokėjo labai mažas arba visiškai nemokėjo jokių palūkanų, nes jie pilnai apmokėdavo neigiamus savo sąskaitų likučius. Ataskaitoje teigiama, kad skelbiama informacija apie mokesčius, kurią teikia didieji kreditinių kortelių leidėjai, turi „įvairių trūkumų, mažinančių vartotojų gebėjimą ją panaudoti ir suprasti“. Nustatyta, kad informacija rašoma sunkiai suprantama kalba, svarbūs duomenys slepiami tekste, tarpusavyje susijusi medžiaga nepateikiama vienoje vietoje ir naudojami smulkūs šriftai, o kai kurie mokesčiai dažnai visai neatskleidžiami.

Ataskaitoje Federaliniam rezervui rekomenduojama persvarstyti informacijos apie mokėjimo korteles sklaidos taisykles ir pareikalauti, kad būtų aiškiau pabrėžiamos įvairios baudos ir palūkanos bei jų taikymo atvejai. Pasak tyrimo išvadų, kai kurie kreditinių kortelių leidėjai naudoja apmokestinimo būdą, kai palūkanos už kreditinės kortelės įsiskolinimą skaičiuojamos nuo jau vartotojo apmokėtos sumos. Kaip pavyzdys imamas vartotojas, kurio apmokestinimo ciklas pradedamas nuo nulinio likučio, nuėmus 1 000 USD nuo kortelės sąskaitos. Vartotojas 990 USD grąžina laiku, tikėdamasis mokėti palūkanas nuo likusių 10 USD. Bet kortelės leidėjas skaičiuoja palūkanas nuo visos 1 000 USD sumos.

„Palūkanų skaičiavimas nuo įsiskolinimo, kuris jau buvo padengtas, kaip tą daro kai kurie bankai, yra paprasčiausiai neteisingas“, – rašoma ataskaitoje.

VAB tyrimas buvo atliekamas nuo 2005 metų birželio iki 2006-ųjų rugsėjo. Auditoriai taip pat apklausė 112 vartotojų, turinčių kreditinių kortelių sąskaitas.