Investicijos per rizikos kapitalą

Lietuvai, kuriai sunkmečiu iškilo rimtas uždavinys gaivinti ekonomiką, svarbu pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Rizikos kapitalo fondai teigia, kad būtent jie gali prisidėti pritraukiant papildomų užsienio investicijų, bet jiems svarbu turėti kuo palankesnes sąlygas plėtotis šioje rinkoje. Todėl Lietuvos Rizikos ir privataus kapitalo asociacija beda pirštu į Didžiąją Britaniją, kuri šiemet rizikos kapitalui skatinti skyrė 1 mlrd. GBP. Fondų atstovai ragina valdžią aktyviau prisidėti prie rizikos kapitalo rinkos skatinimo Lietuvoje.  

Nuo pavasario veikianti Rizikos ir privataus kapitalo asociacija jau mina Ūkio ministerijos slenkstį. Į asociaciją susibūrė „LitCapital“, „BaltCap“, „SEB Venture Capital“ ir „Ūkio banko“ Rizikos kapitalo valdymas“.

Valdžios atstovams siekiama įrodyti, kad asociacijos nariai Lietuvai gali padėti pritraukti papildomų investicijų. Mainais jie nori didesnio valdžios dėmesio ir palankesnės teisinės bazės. Pastaroji turėtų būti pakoreguota taip, kad skatintų Rizikos kapitalo fondų kūrimąsi mūsų rinkoje. Tokius asociacijos siekius jos vadovas Šarūnas Šiugžda grindžia Didžiosios Britanijos ir Slovėnijos pavyzdžiais.

Kitų šalių žingsniai

Didžiojoje Britanijoje yra daugiausia rizikos kapitalo fondų, todėl ir jos rinka yra labiausiai išsivysčiusi Europoje. Jų investicijos nuo šalies BVP sudaro apie 1%. Lietuvoje geriausiu metu, kai buvo parduota „Bitės grupė“ ir dar kelios stambios įmonės, rizikos kapitalo fondų investicijos sudarė iki 0,03% nuo BVP.

„Rizikos kapitalo fondai, turėdami solidų svorį Didžiojoje Britanijoje, labai aktyviai agitavo vyriausybę prisidėti prie jų rinkos plėtros. Dar 1945 metais keli stambūs privatūs bankai kartu su vyriausybe įsteigė įmonę, kuri buvo pavadinta „Financial Investment Corporation“, − pasakoja Šiugžda. Dabar šioji yra viena žinomiausių investicinių bendrovių pasaulyje ir Londono akcijų biržoje įtraukta į sąrašą kaip privataus kapitalo fondų valdymo įmonė „3i“.

Šių metų birželį Didžiojoje Britanijoje buvo patvirtintas 1 mlrd. GBP vyriausybės rizikos kapitalo fondas (angl. The UK Innovation Investment Fund). Dalis lėšų jame bus vyriausybės, kita – privačios. Jis veiks kaip fondų fondas ir investuos į keletą specializuotų rizikos kapitalo fondų. O šie – į privačias smulkias ir vidutines su technologijomis susijusias įmones. Maždaug mėnesiu anksčiau britai ėmėsi ir kitos iniciatyvos šioje srityje. Pagal „Investicijų į privačias bendroves skatinimo programą“ fiziniams asmenims jie suteikė mokestinių lengvatų, kai investuojama į vidutines ir smulkias įmones.

Pagal kitą – Kolektyvinio rizikos kapitalo programą (angl. The Venture Capital Trust) − mokestinių lengvatų fiziniams asmenims suteikiama, jei šie kolektyviai investuoja į rizikos kapitalo fondų įmones, kurios yra valdomos fondų valdymo įmonės. 

Bendrovių rizikos kapitalo programa (angl. The Corporate Venturing Scheme) mokestines lengvatas jau numato įmonėms, kurios tiesiogiai investuoja į mažas ir vidutines įmones.

Didžiausia pagal šias tris programas metinė investicija yra apie 8 mln. Lt, o akcijas investuotojas turi išlaikyti trejus metus. Tokiu atveju jam leidžiama susigrąžinti iki 20% fizinių ar juridinių asmenų pajamų / pelno mokesčio.

Kitas pavyzdys – Slovėnija. Ji 2007 metais priėmė specialų rizikos kapitalo fondams skirtą įstatymą (angl. The Venture Capital Companies Act). Jame numatyta šių fondų steigimo tvarka. Taip pat ir mokestinės lengvatos fiziniams bei juridiniams asmenims. Jos skatina steigti šalyje rizikos kapitalo fondus ir investuoti į smulkias bei vidutines įmones, veikiančias technologijų srityje.

Metais anksčiau nei Slovėnija, Europos Komisija patvirtino gaires (angl. Risk Capital Guidelines), kuriose yra apibrėžiamos ES valstybių galimybės mokestinėmis lengvatomis remti rizikos kapitalo investicijas į smulkias ir vidutines įmones.

Jau remia

Ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas sako, kad Ūkio ministerija taip pat jau žengė nemažą žingsnį investavimo per rizikos kapitalą link. Rizikos kapitalo ir verslo angelų fondams, kurie dabar steigiami, numatyta skirti 36 mln. EUR. Ši suma turės būti investuota per ketverius metus, o pačių fondų gyvavimo laikotarpis truks dešimt metų. Šį projektą Lietuva vykdo kartu su Europos investicijų fondu, kuris jau atrinko pirmuosius finansinius tarpininkus ir rizikos kapitalo, ir verslo angelų fondams. Rizikos kapitalo fondo valdytoju paskelbtas „BaltCap“, o verslo angelų fondą valdys „Strata“ ir „Mes Invest“ konsorciumas. Dar vieno rizikos kapitalo fondo valdytojo atranka pasiekė finišo tiesiąją. 

„Taigi, Lietuvos Vyriausybė jau paskyrė struktūrinių fondų lėšų rizikos kapitalui plėtoti mūsų rinkoje. Tačiau iniciatyva turi ateiti ir iš verslo. Jeigu tik bus gerų idėjų, kaip tokie fondai galėtų papildomai pritraukti užsienio investicijų Lietuvai, mes tikrai svarstysime galimus pagalbos variantus“, − teigia Lapinskas.

Pritraukė estus

Tokiose mažose šalyse kaip Lietuva rizikos kapitalo fondai dažniausiai lėšas renka iš didelių užsienio šalių. Taip šiems fondams atsiranda galimybių šaliai pritraukti papildomų investicijų.

Europoje dominuoja Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos investuotojai.

„Mūsų regione – daugiau skandinavai. Tačiau dabar su jais kalbėtis labai sudėtinga, nors jie yra arčiausiai Baltijos šalių ir geriausiai žino šį regioną“, − sako Šiugžda, kuris dar yra ir lapkritį investuoti pradėsiančio privataus kapitalo fondo „LitCapital“ partneris. Jis džiaugiasi, kad jiems, be lietuvių ir Europos investicinio fondo, investuotojų pavyko pritraukti ir iš svetur. Tai Estijos finansiniai investuotojai ir privatūs asmenys. Iš pastarųjų reikalaujama turėti laisvų lėšų daugiau nei 1 mln. EUR.

„Su kai kuriais Skandinavijos investuotojais kalbėjomės, tačiau dabar juos pritraukti į Lietuvą yra kur kas sudėtingiau, nei vietinius. Todėl mes pradėsime veiklą, pritraukę Lietuvos ir Estijos investuotojus“, − informuoja „LitCapital“ partneris Šarūnas Šiugžda.

„Susitikę su investuotojais aiškiname, kodėl jie turėtų investuoti į Baltijos šalyse veikiantį fondą. Kalbame apie galimas rizikas, susijusias su valiuta ar ekonomine padėtimi bei teisine sistema. Taip tarsi atliekame valstybinės institucijos funkcijas – propaguoti Lietuvą kaip patrauklią šalį investuotojams“, − dėsto savo požiūrį Šiugžda.

Jis toliau beria argumentus, kad rizikos kapitalo fondų investicijos nėra vienkartinės. Į įmones investuojama keliais etapais: pirmiausia į akcijas, paskui – į plėtrą per naujas akcijų emisijas. Fondų investicijų trukmė 3−4 metai. „Vėliau − tikslas ją parduoti strateginiam investuotojui. Todėl tiesiogines investicijas į Lietuvą pritraukiame dukart: pirmąjį − į fondą, kuris vėliau investuoja į įmones, o kitą – kai bendrovę atiduodame į strateginio investuotojo rankas“, − akcentuoja Šiugžda.

Jo atstovaujamas 20−25 mln. EUR dydžio „LitCapital“ nusiteikęs investuoti tik Lietuvoje ir į perspektyvias vidutinio dydžio įmones.

„Mus domins įmonės, kurios jau yra pasiekę tam tikrų rezultatų. Idealu, jeigu ta įmonė savo segmente bus pirmas–trečias žaidėjas arba su aiškia galimybe tokiu tapti. Be to, yra aiški perspektyva išplėtojus tą įmonę kažkam parduoti“, − pasirinkimo investicijoms kriterijus vardija Šiugžda.

„LitCapital“ sieks įsigyti mažumos akcijų paketus iš šių sektorių: maisto pramonės, paslaugų, technologijų sektoriaus ir lengvosios, išskyrus tekstilę, pramonės.  

Į fondus – skvarbesnis žvilgsnis

Kitas jau investuojantis į privataus kapitalo fondas „BaltCap“ į Lietuvą 2007 metų pabaigoje pritraukė kontinentinės Europos ir Skandinavijos investuotojus. Jos fondo dydis yra daugiau kaip 60 mln. EUR. 

„Investuotojams Baltijos šalys yra tik dar vienas iš parametrų, kurį jie vertina, rinkdamiesi investicijų kryptį ir valdytoją. Tačiau esminis pasikeitimas lėšų į fondą rinkimo aplinkoje yra tas, kad investuotojai įdėmiau pradėjo žiūrėti į fondus“, − darbo su investuotojais patirtimi dalijasi „BaltCap“ partneris Simonas Gustainis. Pasak jo, investuotojai dabar labai kruopščiai vertina ir patį fondą, kuris kviečia juos investuoti, ir jo komandą. Tiksliau – jos patirtį ir kompetenciją.

Indėlis – kitur

Privataus kapitalo grupės MTVP partneris Kornelijus Čelutka abejoja, kad rizikos ir privataus kapitalo fondai artimiausiu metu bus reikšmingas užsienio investicijų šaltinis.

Jis pritaria, kad dalis investuotojų fonduose yra tarptautiniai, tačiau tik didieji fondai (daugiau nei 40−50 mln. EUR) su solidžia istorija gali pritraukti stambesnius tarptautinius institucinius investuotojus.

„Kur kas svarbesnis rizikos ir privataus kapitalo fondų indėlis yra tas, kad jie kuria naujas darbo vietas, finansuoja naujas ūkio šakas, kurios kuria aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, padeda restruktūrizuoti „sergančias“ ūkio šakas ir įmones, − tai dabar ypač yra labai aktualu“, − komentuoja Čelutka. Jis pabrėžia, kad rizikos ir privataus kapitalo sektorius Lietuvoje aprėpia daugiau nei keletą šiandien oficialiai veikiančių fondų. Čia praktiškai kaip privataus kapitalo fondai jau kurį laiką veikia ir daugelis pramoninių grupių bei kontroliuojančių bendrovių. Teisiškai pradėti naudotis privataus kapitalo fondų struktūromis kai kurioms iš jų sutrukdė krizė.

Galvoti apie ateitį        

Lietuva, pasak Čelutkos, ambicingai galėtų siekti tapti regioniniu centru, kuriame būtų steigiami vietiniai vidutinio dydžio (šeiminiai ir kuriami vietinių finansinių grupių pagrindu) fondai. Tam turi būti sukurta teisinė, mokestinė ir paslaugų infrastruktūra, pranašesnė nei aplinkinių šalių.

„Gerokai svarbiau, nei pritraukti užsienio investicijas, yra kitos rizikos ir privataus kapitalo funkcijos“, − neabejoja privataus kapitalo grupės MTVP partneris Kornelijus Čelutka.

„Kalbant apie investuotojų pritraukimą į fondus, JEREMIE (angl. Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises) iniciatyva šią nišą šiek tiek užpildė, tačiau Vyriausybė jau dabar turi galvoti, kaip bus kuriamas valstybinis fondas, kuris finansuos naujus privačius fondus po keleto metų. Tai ypač svarbu skatinant ankstyvųjų stadijų rizikos kapitalo investicijas, kurių trūksta netgi išsivysčiusiose šalyse“, − nurodo Čelutka.

Jis nėra aistringas valstybinio rėmimo šalininkas, tačiau pastebi, kad minėti fondai iš dalies konkuruoja su vertybinių popierių ir bankų rinka, kurios startavo gerokai anksčiau ir šiuo metu turi kur kas stipresnes pozicijas.

„Todėl vyriausybė galėtų numatyti specialius skatinimo instrumentus ir investuotojams, ir mažoms įmonėms, ir jų kūrėjams bent pirmaisiais veiklos metais“, − siūlo Čelutka.